plepterėti

plèpterėti, -ėja (-ia J), -ėjo žr. pleptelėti: 1. Petriukas kaip iš debesų žemėn plepterėjo rš. 2. J Uošvė plepterėjo ant kėdės, kad ši nuo svorio net sutratėjo rš. 3. Ei, tu neišmanėli, – plepterėjo jis rš.